Kad ir kokie garsūs būtų kino režisieriai ir kiek žiūrovų bei kritikų palankiai įvertintų, apdovanojimų pelniusių filmų būtų sukūrę, jie niekada neužmirš vieno jų – paties pirmojo. Ir, greičiausiai, ne dėl patirtų sunkumų, bet dėl kūrybinės laisvės, kurios vėliau, rašydami scenarijus arba filmuodami, ilgėsis ir kurios, žiūrovams aptikus tam tikrą meninį braižą, turės vis mažiau, rašoma „Kino pavasario“ pranešime žiniasklaidai.
Todėl pamatyti debiutuojančių kūrėjų darbus reiškia ne tik būti žingsniu priekyje ir susipažinti su būsimų iškilių kūrėjų darbais, bet ir tapti pirmojo filmo atminties dalimi. „Kino pavasaris“ siūlo tą padaryti kartu, šiais metais atrandant 10 ilgametražių ir 35 trumpametražius konkursinės programos filmus, į kino pasaulį atnešančius savitą ir drąsų žvilgsnį į apnuogintą dabartį.
Britų režisierius Stephenas Frearsas viename interviu yra sakęs, kad kurdamas pirmąjį filmą turi padaryti vieną dalyką: būti originalus. „Gali būti ramus, nes niekas tau nesakys „Nebūk kvailys“ – čia tu esi režisierius“, – juokėsi jis.
Tokie ir yra „Europos debiutų konkurso“ filmai: sukrečiantis, tačiau rafinuotas Taivano ir Austrijos režisieriaus C. B. Yi vaidybinis filmas „Berniukai už pinigus“ (Moneyboys), itin taktilišką moteriškumo portretą piešianti Austrijos kino kūrėjų dueto Lilith Kraxner ir Milenos Czernovsky istorija „Beatričė“ (Beatrix) bei žaviu savitumu išsiskiriantis Jorge Jácome’o ilgo metro debiutas „Super Natural“ (Super Natural). Pastarojo premjera įvyko ką tik pasibaigusioje Berlinalėje, kur pelnė FIPRESCI apdovanojimą, o J. Jácome’o trumpametražiai filmai buvo rodomi „Kino pavasaryje“.
„Konkursas įprastai yra centrinė kino festivalių dalis ir „Kino pavasario“ kuratoriai tradiciškai ją skiria originaliausiems pirmąjį ilgametražį filmą sukūrusiems režisieriams. Kasmet įdėmiai sekant festivaliuose debiutuojančius Europos režisierius, būna nekantru pamatyti, kokia programa išsikristalizuos iki „Kino pavasario, – sako festivalio turinio ir programos vadovė Aistė Račaitytė. – Mano manymu, šiemet programa ypač subtili herojų išgyvenamomis dramomis, kurios ekrane išreiškiamos gaivališka kūrybine energija bei noru plėsti kino kalbos ribas“. „Europos debiutų konkursą“ puošia net du ypatingi debiutai iš Lietuvos, džiugiai įrodantys, kad šiuolaikinis lietuvių kinas ne tik žengia koja kojon, bet ir kuria Europos kino tendencijas“, – pabrėžia ji.
Minėtieji lietuviški filmai tik patvirtina debiutų svarumą. Festivalio žiūrovai pamatys daugeliui neįprastus kino kūrybos principus taikančio Lauryno Bareišos Venecijos kino festivalyje liūtą pelniusį filmą „Piligrimai“ (Piligrims) bei dviem „Sidabrinės gervės“ statulėlėmis už trumpametražius filmus „Aš tave žinau“ ir „Nesiseka šiandien“ apdovanotos režisierės Dovilės Šarutytės „Ilgo metro filmą apie gyvenimą“ (Feature Film About Life).
Nors dažnai atrodo, kad kuriant pirmąjį filmą sunkiausia užduotis yra įtikinti idėjos stiprumu ir gauti kino industrijos pasitikėjimą, atsiranda keistas paradoksas: tam tikra prasme kūrėjas yra laisvas ir tokios laisvės naujajam režisieriui pavydi visi senbuviai – be spaudimo būti vienokiam ar kitokiam, reflektuoti tam tikras temas, neprarasti savo unikalumo. Ne veltui kai kurie jų prisipažįsta, jog kurdami kiekvieną vėlesnį savo filmą traktuodavo jį kaip pirmąjį.
Laisvės ir drąsos nestinga konkursinėje programoje dalyvaujančiai Emmanuelio Marre ir Julie Lecoustre juostai „Man nusišvilpt“ (Zero Fucks Given), kurioje vaidina Lietuvos žiūrovams gerai pažįstama Adèle Exarchopoulos. Serbų režisierius Marko Grba Singhas „Tvirtovėje“ (Rampart) tyrinėja vaikystės atsiminimus ir santykį su dabartimi, lenkų kino kūrėjos Agos Woszczyńskos hanekiškos įtampos drama „Tyli žemė“ (Silent Land) kalba apie moralinį pasyvumą, kroatų režisierės Sonjos Tarokić filmas „Mokytojų kambarys“ (Staffroom) įsuka į mokyklos intrigų sūkurį, o kūrybinio dueto Helenos Girón ir Samuelio M. Delgado įspūdinga juosta „Jie neša mirtį“ (They Carry Death) nukelia į 1492 metus, kai Kolumbas išplaukė iš Portugalijos.
Trumpai, bet užtikrintai: „Kino pavasario“ trumpas konkursas
Airių režisierius Neilas Jordanas sakė, kad kiekvienam filmui reikia turėti naują porą akių – pamiršti tai, ką jau matei ir žinojai. Lengviausia tą padaryti trumpo konkurso programos kūrėjams, žengiantiems į kino pasaulį ir pristatantiems savo trumpametražius filmus.
Šiemet „Kino pavasaryje“ – 35 trumpos istorijos, žavinčios drąsiomis formomis, eksperimentine išraiška, vizualumu, neįtikėtinomis tikromis ir fiktyviomis istorijomis. Tarp jų – lietuviškos premjeros: Urtės Sabutytės „Sausra“ (Drylands), scenaristės Birutės Kapustinskaitės režisūrinis debiutas „Motinos“ (Mothers), Birutės Sodeikaitės „Elena“ (Elena), Jorūnės Greičiūtės „Išvyka“ (The Trip) bei dainininkės Jurgos Šeduikytės ir Roberto Neveckos filmas „Mora Mora“ (Mora Mora).
„Trumpo konkurso filmai labai pagarbiai ir ramiai kalba apie žmogaus bei gamtos santykį, o ypač – šio ryšio atstatymą, – pasakoja trumpametražių programos ir kino skyriaus koordinatorė Aušra Umbrasaitė. – Atvirai persvarstoma žmogaus vieta Žemėje klimato kaitos kontekste, spekuliuojama, kokia bus žmonijos ir gyvūnijos ateitis. Taip pat atsigręžiama ir į šeimos archyvus, reflektuojama asmeninė patirtis, santykiai su šeima, skaudūs praeities nusivylimai“, – sako ji.
Temų kryptys lėmė ir tai, kad trumpame konkurse dalyvaujantys filmai buvo suskirstyti į 7 programas: „Lietuviškos premjeros“, „Karščiuojanti Žemė“, „Esamasis laikas“, „Sunku būti kartu“, „Nesvarume“, „Atsargūs prisilietimai“ ir „Kad augtum, reikia kito“.
„Trumpametražių filmų seansai yra ypatingas ir nuostabus būdas tyrinėti, kaip skirtingose Europos šalyse kūrėjai atliepia dabartinio pasaulio būvį, žmonių jausenas, – tikina A. Umbrasaitė. – Ir nors trumpame konkurse dalyvauja jauni kino režisieriai, dar nesukūrę ilgametražių filmų, šie jų trumpieji filmai jau buvo pastebėti didžiųjų Europos kino festivalių ir rodyti Kanuose, Venecijoje, Roterdame, Vienoje, Berlyne ir kituose kino festivaliuose.“
Toks ir galėtų būti raktas visiems, dar nepažinusiems debiutuojančių kūrėjų filmų žavesio – greičiau už kitus atrasti geriausius šių dienų kino kūrėjus. Nesvarbu, kokiu formatu.
Daugiau apie debiutuojančių kūrėjų filmus: čia.