p>Gruodžio 4 d. – 18.30 val., 6 d. – 15.10 val.
Krematoriumas Ostravoje. Čia dirbantys žmonės apie mirtį kalba be didesnių emocijų. Jie pasakoja apie karstų ir urnų rūšis, apie kremavimo procesą. Kamera fiksuoja akimirką, kai mirusiojo kūnas patenka į krematoriumo krosnį, ir akimirką, kai pelenai supilami į atitinkamu numeriu pažymėtą urną. Filmas pasakoja apie beribį žmonių smalsumą. Žmonės nori žinoti, kas jiems atsitiks, kai jie jau nebegalės patys spręsti savo likimo. Pasirodo, kad prie mirties, panašiai kaip ir prie daugybės kitų dalykų, galima paprasčiausiai priprasti, išmokti su ja bendrauti kasdien. Juk nieko daugiau ir nelieka krematoriumų ar laidojimų biurų darbuotojams. Jiems tai – įprasta darbo vieta, mums – tai, ko nenorime prisiminti.