Galerijos savininkas, rengiantis Pirosmanio parodą Paryžiuje, sutinka vylingą damą. Ji turi išsaugojusi senovinį rankraštį, kurį kitados surašė jo motina – gruzinų kunigaikštytė. Jame pasakojama apie audringą kulinaro keliauninko gyvenimą ir jo beprotišką paskutiniąją meilę, ištikusią Gruzijoje. Tai kulinarinė pasaka su politiniu pamušalu, o požiūris į maistą čia įgyja moralinę ir filosofinę prasmę.