Filme pasakojama apie mažos mergaitės, genialios dailininkės iš Binghamtono Marlos Olmstead vaikystę. Būdama dar vaikas ji išgarsėjo kaip vunderkindė, genialiai tapiusi abstrakčius paveikslus. Tačiau vėliau būta aršių ginčų dėl to, ar tapybos šedevrų autorė išties buvo pati Marla Olmstead ar jai padėjo tėvai.
2004 metais Bar-Lev aptiko „The New York Times“ meno kritiko Michaelo Kimmelmano pastabas apie Marlą ir ryžosi kurti filmą, atskleidžiantį išraiškos subjektyvumo koncepciją modernaus meno kontekste.