Filmo veiksmas rutuliojasi psichiatrijos ligoninėje, kurios pacientai, farširuojami medikamentais ir muštruojami aptarnaujančio personalo, pavojingai balansuoja ties žmogiškumo riba. Prižiūrimi vyriausiosios slaugės, labiau primenančios diktatorę nei slaugytoją, ligoniai kenčia neįtikėtiną psichologinį terorą ir baimę. Tačiau kai iš kalėjimo į skyrių atvežamas nusikaltėlis Redlis Makmerfis, viskas pasikeičia. Filmas sukurtas pagal to paties pavadinimo Keno Kesey kultinį romaną (1962). Knygos ekranizacijos teises buvo įsigijęs Kirkas Douglasas. Filmą režisuoti norėjo Johnas Cassavetesas ir kt. K. Douglasas jau buvo nuleidęs rankas, bet jo sūnus aktorius Michaelas Douglasas pamėgino išjudinti kino procesą iš mirties taško. Daugiausia laiko užėmė aktorių paieška, nors pagrindiniam vaidmeniui kone iškart buvo numatytas Jackas Nicholsonas. Ne mažiau laiko užtruko surasti ir režisierių. M. Formanas Amerikos kino industrijoje buvo dar naujokas, bet garsėjo kaip nebrangiai apmokamas kino profesionalas. M. Douglasui padarė įspūdį, kad jau pirmame susitikime M. Formanas vienintelis detaliai nupasakojo filmavimo planą. Filmuojama buvo tikroje psichiatrijos ligoninėje. Aktoriai, norėdami labiau įsijausti į vaidmenį, filmavimo metu gyveno ligoninėje. (N-16)
Prisimindama šiemet anapilin išėjusį įžymųjį čeką – režisierių Milošą Formaną bei minėdama Čekijai labai svarbią „Prahos pavasario“ 50-ies metų datą, Čekijos Respublikos ambasada Lietuvoje kino klasikos vakaruose gruodžio mėn. pristato net du režisieriaus filmus: „Blondinės meilė“ (1965) ir „Skrydis virš gegutės lizdo“ (1975).