Sniegas, anglys, tilteliais bėgantis paišinas žmogelis… Tris dešimtis metų jis gyvena salos vienuolyne ir kasdien prašo atleidimo už padarytą nuodėmę. O dar – kursto ugnį krosnyje, paskui suvaidina eilinį spektaklį prieš atvykėlį, prašantį pagalbos. Pro vienuolio Anatolijaus, kurį puikiai sukūrė aktorius Piotras Mamonovas, personažą prasišviečia apgailėtina žmogaus prigimtis. Tačiau kankinančio tragizmo filme nėra. Šalia maldų skamba juokas, greta staipymosi dedasi stebuklai.
Žinomų filmų „Taksi bliuzas“, „Vestuvės“, „Oligarchas“ autorius P. Lunginas už filmą „Sala“
Rusijoje gavo visus įmanomus apdovanojimus. Tiesa, tarptautiniuose kino festivaliuose didelio pripažinimo jis nesulaukė (veikiausiai dėl religinės tematikos), bet Rusijoje tapo tikru ideologiniu atradimu ir netikėtai išbudino visų sluoksnių žiūrovus. Ne vienas tyrinėtojas mano, kad tai gryniausias masinis kinas, o filmo herojus – kone visaliaudinis superherojus. Šiaip ar taip, „Sala“ yra pats rimčiausias pastarojo meto pasaulėžiūrinis filmas, atsigręžiantis į stačiatikybės tradiciją ir sugrąžinantis prie fundamentalių temų.