Ilgus metus profesorius Ričardas stengėsi būti pavyzdžiu kitiems, gyventi dorai ir sąžiningai. Iki tol, kol sužino sergantis nepagydoma liga. Trumpam įbridęs į koledžo tvenkinį su visais batais ir kostiumu jis supranta, kad nuo šiol jo dienos bėgs kaip smėlis pro pirštus – greitai ir nesustabdomai. Ričardas paleidžia vadeles ir tampa tikru plevėsa. (N-16)