Pataisa

Thanos Anastopoulos filme subtiliai primena Uliso istoriją ir perkelia ją į modernius laikus. Šį kartą pagrindinis veikėjas klajoja po šiuolaikinių Atėnų „dugną“ – tarp imigrantų, visuomenės atstumtųjų, nusikaltėlių. Režisierius jautria ranka tapo ką tik iš kalėjimo paleisto vyro portretą. Jis bastosi po Atėnus, tarsi ieškodamas jam atpažįstamų vietų, vėliau sutinka moterį su maža mergaite. Ar tai jo seniai palikta šeima, tiesiog nepažįstamieji ar šios konfliktiškos visuomenės atskalūnai?