Paskutinė atostogų diena

Kalnų apsuptame nuošaliame pajūryje vasaros atostogas pas senelį leidžia mergaičiukė Vika. Ji lyg drugelis savo taškuota suknele plazdena ir kalnuos, ir prie vandens. Vika turi senovinį pašto ragelį, kuris yra vienas iš jos magiško pasaulio įrankių. Mergaitės geriausi draugai – kalnai, jai labiausiai patinka kalbėtis su aidu. Visa tai – jos didžiausios paslaptys, kuriomis kartą pasidalina su naujuoju draugu Romu. Deja, berniukas netrukus išduoda Vikos draugystę. Vasaros atostogos baigiasi slogiai, tačiau išvykdama Vika meta į jūrą monetą, kad kitąmet sugrįžtų. (V)

 „Tyras, liūdnas, bet, nepaisant nieko, viltingas tobulos formos kino eilėraštis. Nevienaprasmis […] kūrinys apie prigimčių skirtybę – amžiną moteriškumo mįslę ir paiką vyrišką norą lyderiauti. Lengvas gamtos personifikavimas, geografinis neapibrėžtumas leidžia autoriui, neprarandant realumo, operuoti abstrakčiomis sąvokomis, versti žiūrovą galvoti apie veiksmo vietą Žemę.“ (S. Macaitis, lfc.lt)

1965 m. filmas Lokarno kino festivalyje pelnė specialųjį prizą „Sidabrinė burė“, Pabaltijo respublikų, Baltarusijos ir Moldavijos kino festivalyje A. Žebriūnui įteiktas prizas už geriausią režisūrą, o J. Griciui – už operatoriaus meistriškumą.

Jonas Gricius – vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos kino operatorių. Jo kūrybinis kelias prasidėjo dar 1953 m. kino studijoje „Lenfilm“, filmuojant „Aušrą prie Nemuno“, kur jis buvo antruoju režisieriaus A. Faincimerio asistentu. Pirmas savarankiškas operatoriaus darbas – komedija „Kalakutai“ (rež. V. Mikalauskas, 1959). J. Gricius dažniausiai dirbo su režisieriais A. Žebriūnu, R. Vabalu, G. Kozincevu. Jis filmavo ir V. Žalakevičiaus „Niekas nenorėjo mirti“ – filmą, laikomą vienu geriausių šalies kino istorijoje. 2008 m. už nuopelnus lietuviškam kinui operatorius Lietuvos kino akademijos buvo apdovanotas „Auksine gerve“, o 2011 m. Lietuvos kino operatorių prizu už gyvenimo nuopelnus. 2014 m. J. Gricius apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija už Lietuvos kino poetikos pagrindų sukūrimą, aukščiausią vizualinę kino kultūrą ir profesinę sąžinę.

Gricius dirbo ir Lietuvos kino studijos direktoriumi (1978–1989), yra parašęs dvi prisiminimų knygas.

Įėjimas su nemokamais bilietais.