Aštuoniolikmetis Arūnas išgyvena krizę. Mokykloje klesti nepakenčiama rutina, jau seniau dėl niekų išmestas jo draugas Benas siūlo eiti dirbti. Namuose – nuobodulį keliantys tėvo prisiminimai bei netikėtas motinos sprendimas juos palikti. Dar labiau Arūną sukrečia tai, jog motina gyvena su kitu, mažojo broliuko jau spėtu pamilti „dėde Povilu“ šaukiamu vyriškiu. Aplinkui – netikrų draugų išdavystės, o ir pats Arūnas bijo padėti drąsiam ir ryžtingam Benui. Gal visos šios mažytės dramos, sąmonėje atrodančios veik neįveikiamos, pasirodys esančios ne tokios reikšmingos, kai į gyvenimą įžengs šviesiaplaukė Rasa.
Nuotr. iš Teatro, muzikos ir kino muziejaus archyvo.