Filmo prologe Vytas ir Lina Liutkai perkasi sofą-lovą ir čia pat, baldų parduotuvės mašinoje, ant jos glamonėjasi. Nenuostabu – nors inžinieriui Liutkui jau virš trisdešimt, poros buitis vis dar nesutvarkyta, trise su dukra jie glaudžiasi viename komunalinio buto kambarėlyje. Vieno giminės susiėjimo metu pradeda ryškėti pozicijos – humanistinės Liutkų ir vartotojiškos Vyto uošvių Žilių. Ta tyli priešprieša itin paaštrėja, kai Žilius padaro protekciją „prestižiniam“ darbui kelių ministerijoje gauti savajam žentui. Vytas pergyvena, juoba, kad serga jo motina, vis dažniau kyla konfliktai su žmona. Iš ligoninės grįžus motinai reikia priežiūros; Linai gimsta idėja jų kambarį ir nebeilgai gyvensiančios ligonės plotą apkeisti i normalų didelį butą…