Viena svarbiausių britų režisierių, Andrea Arnold, išgarsėjusi vaidybiniais filmais apie pažeidžiamas socialines grupes, 2019 m. Kanų kino festivalyje pristatė pirmą savo dokumentinį filmą – karvės Lumos portretą. Filme iš labai arti fiksuojami karvės kasdienybės ciklai: nuo žvilgsnio į žaliuojančius laukus iki stumdymosi garduose, nuo melžimo, garsiai skambant pop muzikos dainoms, iki veršiuko atsivedimo. N-13
„Režisierė Andrea Arnold į savo personažus visuomet žiūri su nepaprasta meile ir rūpesčiu, ne išimtis ir šis filmas. Į gyvūną jį žvelgia su tokia pačia meile, siekdama mus priartinti prie Lumos egzistencijos gelmės. Nepaprastai emociškai paveikus filmas.“ (Mantė Valiūnaitė)
Apie programą Taip toliau: GYVŪNO ŽVILGSNIU.
Gyvūnai kino ekrane pasirodo nuo pat judančių vaizdų istorijos pradžios, tačiau pastaruoju metu kuriama vis daugiau filmų, kuriuose siekiama ne tik apmąstyti žmogaus santykį su jais, bet ir sukurti naują, kitokį jautrumą. Pasitelkdami skirtingas raiškos priemones, kino kūrėjai bando keisti tradicinės gyvūnų reprezentacijos taktikas, kurias įprastai diktuoja žmogaus priimta galios pozicija jų atžvilgiu. Į programą atrinkti naujausi Lietuvoje nerodyti tokių pastangų pavyzdžiai: Kanų kino festivalyje pristatytas Andrea’os Arnold filmas „Karvė“ (2021), šiemet Berlinalėje apdovanotas Nelsono Carlos de Los Santos Arias filmas „Pepė“ (2024) bei „sr“ (2024, rež. Lea Hartlaub) iš Roterdamo kino festivalio. Programoje – dar du filmai, kurie užima ypatingą vietą kino istorijoje – Roberto Bressono „Baltazaras“ (1966), dažnai įvardinamas kaip esminis posūkis gyvūnų vaizdavime, paverčiant jį pilnaverčiu personažu, ir Billo Violos „Nežinau, į ką esu panašus“ (1986), išsiskiriantis pastanga įsigilinti į mūsų bendrą gyvūnišką sąmonę. Dialogus su trumpametražiais filmais programoje megs ir du lietuvių kino kūrėjų, Aistės Žegulytės ir Rugilės Barzdžiukaitės, filmai, kurie įsilieja į šią tendenciją ir pasiūlo naujas perspektyvas.
Begemotas, karvė, žirafa, kupranugaris, kormoranai, šikšnosparniai, šunys ir kiti gyvūnai užpildys Skalvijos kino ekraną savo žvilgsniais ar balsais, ir suteiks žiūrovams galimybę bent trumpam pakeisti perspektyvą.