Marijui Betiniui trisdešimt, jis braižytojas, studijuoja architektūrą ir svajoja atidaryti barą. Tačiau jo tėvas norėjo, kad jis turėtų stabilų darbą. Praėjus ketveriems metams, po seniai užmiršto konkurso, Marijus gauna laišką iš savivaldybės, kad jį priėmė. Nors tai ir nėra jo svajonių darbas, jaunuolis entuziastingai jo imasi. Tačiau „žaidimas turi savo taisykles”, neužtenka vien tik dalyvauti, egzistuoja ir kiti visuomenės mechanizmai, ir tai, kad esi jaunas ir šaunus vaikinas tampa problema, nes tavo viršininkas ima tau pavydėti. Meras Čekvetis nėra palankiai nusiteikęs jo atžvilgiu ir išsiunčia su kolega Faoniu tikrinti kapinių. Pensijos laukiantis kolega, mėgina protinti jaunėlį, moko nuolankumo. Netikėtai Marijus susipažįsta su Linda, gražia ir laisva filologijos studente, kuri įkvepia reikiamos drąsos.