Filme pasakojama apie Džeri Truhill, kuri būdama ketverių jau žinojo, kad skraidys. Tuo laiku nekvestionuotą taisyklę „mergaitės neskraido, tai – vyrų darbas“ ji apėjo savaip: įgyvendino šeštajame dešimtmetyje jai keltus reikalavus – baigė koledžą, ištekėjo, susilaukė vaikų, o paskui elegantiška šeimos moteris ėmėsi pilotuoti lėktuvus. Septintojo dešimtmečio pradžioje ji buvo viena geriausių šalies lakūnų, dirbo misijose, apie kurias juokavo: „Mano darbas toks slaptas, kad net nežinau ką dirbu“. 1961 m. prasidedant kosminių tyrimų erai, kai JAV visuomenė, sulaikiusi kvapą, laukdavo dar vieno erdvėlaivio paleidimo į kosmosą, dalyvavo slaptoje NASA programoje „Mercury 13”. Kaleidoskopiškai keičiantis NASA archyviniams vaizdams, stilizuotiems režisierės Ulrike Kubatta‘os intarpams bei šmaikščios, jaunatviškos Dž. Truhill pasakojimams sužinome, kaip jautėsi nežmoniškos ištvermės reikalaujančius bandymus praėjusios moterys, turėjusios išskristi į mėnulį.