1906-ieji. Ekdalių šeima švenčia Kūčias pas senelę Heleną. Šventę ir kitus didžiulės ir spalvingos šeimos įvykius stebime dviejų vaikų – brolio ir sesers akimis. Tai vienas nuostabiausių kino pasakojimų apie vaikystę ir brendimą. Jame gausu autobiografinių motyvų ir visą ilgą gyvenimą Ingmarą Bergmaną kankinusių klausimų. Išgalvota tikrovė, košmarai ir sapnai persismelkia į realųjį pasaulį ir visiškai su juo susilydo.