Tai vizualus, daugiasluoksnis, eksperimentines formas ir kryptis pristatantis koliažas. Tai išskirtinė lietuvių kino kūrėjų programa pristatanti 2012-2017 m. laikotarpiu sukurtus 7 trumpuosius filmus, iš kurių ne vienas pelnė tarptautinių kino festivalių pripažinimą bei auditorijų simpatijas.
Programa gegužės pradžioje buvo pristatyta prestižiniame 65-ajame Oberhauseno trumpametražių filmų festivalyje Vokietijoje ir sugrįžo užpildyti lietuvių kino mylėtojų širdis naujomis patirtimis. (N-13)
Sausra (rež. Agnė Kupšytė, Balys Kumža, 2015, 5 min.)
„Sausra” – stop motion technika sukurtas trumpametražis animacinis filmas. Tai universali istorija, kurioje pasakojama apie žmogiškumą, nagrinėjamos pamatinės vertybės abstrakčioje situacijoje. Filmo herojai patalpinti uždaroje betoninėje erdvėje, jie bejėgiai prieš juos veikiančias galias, jų veiksmai nulemti nerašytų taisyklių. Vienas veikėjas atsisako veikti pagal priimtas normas ir jam tenka išgyventi metamorfozę. Filmas persikelia į kitą, siurrealistinę aplinką. Tačiau, ar pakeitęs aplinką, žmogus pasikeičia pats?
42 (rež. Andrius Lekavičius, 2015, 8 min.)
42,195 – kilometrai, žymintys maratono distancijos ilgį. Eksperimentinis trumpametražis filmas „42” – duoklė žmonėms, gyvenantiems šių skaičių režimu. Ne ilgam bėgikų pasirengimui, o vos keletą sekundžių trunkančiai magiškai akimirkai, kuomet po 42 kilometrų kertama finišo linija. Ši vaizdo ir muzikos kompozicija fiksuoja bėgikų asmeninio triumfo pirmąsias sekundes.
Šalti šaltiniai (rež. Giedrė Narušytė Boots, 2015, 5 min.)
Tai nostalgiška Hermano Zudermano „Lietuviškų apysakų” (1917 m.) interpretacija. Po žiemos sukaustymo prasiveržia pavasaris. Tirpstantis sniegas, skeldėjantis ledas, kylantis vanduo panaikina aiškias ribas ir ištirpdo kontūrus. Plūduriuojančius vaizdus palydi autentiški užšalusio ežero garsai, įrašyti Šaltų Šaltinių kaime Lietuvoje.
Mimikrija ir jos sindromai (rež. Anastasija Piroženko, 2017, 18 min.)
Lietuvos įstojimo į ES išvakarėse buvo surengta pompastiška akcija, siekianti paversti Lietuvą „šviesiausia naujosios Europos valstybe”. Tačiau gyventojai ir toliau yra paskendę rutinoje, tuo pačiu mėginantys suprasti ir įsisavinti Vakarietiškus konceptus ir gyvenimo būdą. Filmas atskleidžia disonansą tarp viešai demonstruojamo europietiškumo bei kasdieninio gyvenimo provincializmo ir banalumo.
Trūkumo ir nepaisymo žemė (rež. Eglė Bertašiūtė, 2012, 2 min.)
Trumpametražio animacinio filmo „Nepritekliaus ir ignoravimo šalis” tema – urbanistinio peizažo, gyvosios aplinkos ir žmogaus santykiai. Tai muzikinis klipas, kurio ritminė struktūra ir jame pasitelkiama ‘glitch-o’ estetika paremta miestiečio pozicija jo kasdieninėje aplinkoje.
Neeuklidinė geometrija (rež. Skirmanta Jakaitė, Solveiga Masteikaitė, 2013, 11 min.)
Apie meilės dėsnius ir įstatymus, kurie aiškūs kaip du kart du, kol mes mylime, bet nebesuprantami ir nepaaiškinami, kai meilė pasitraukia. Apie širdies logiką, kuri nieko bendra neturi su įprastine logika, taip, kaip neeuklidinė geometrija paneigia ir pranoksta euklidinę.
Suokalbio antologija (rež. Artūras Jevdokimovas, 2015, 26 min.)
Filmas apie laiką, į kurį niekada nebegrįšime. 1995–1996 m. kultinės Vilniaus kavinės „Suokalbis“ spindesys jau blanko, tačiau joje vis dar rinkdavosi menininkai – skirtingo amžiaus, pripažinti ir nežinomi, studentai ir, žinoma, eiliniai užklydėliai. Nuorūkos virto per peleninių kraštus, padavėjai nespėdavo keisti butelių, audringos diskusijos ir šokiai kartais trukdavo iki paryčių. XXI a. suklestėjo klubų kultūra, „Suokalbio“ ir panašių kavinių bendruomeniškumas išnyko alkoholio garuose ir tabako dūmuose.