Danų režisierius Jonas Bangas Carlsenas savo filmą pradeda mintimi, jog kiekvienas, kuris kada nors naudojosi fotokamera kadre užfiksuoja savo matymą. Pirmąją nuotrauką Carlsenas padarė būdamas devynerių. Kadangi niekas jam nepasakė, kad reikia prasukti juostelę, dvigubame kadre užfiksuotas jis ir tėtis, todėl tėčio atvaizdas atsirado ant Šopeno natų. Nuo tada, kai dovanų gavo pirmąją fotokamerą, Carlsenas į gyvenimą žiūri lyg pro objektyvą.
Naujausiame filme „Déjà vu“ režisierius apžvelgia visą savo kino kūrybą, kuri neatsiejama nuo jo paties gyvenimo. Filosofiniame autobiografiniame pasakojime atsikartoja tos pačios temos ir motyvai. Ankstesniuose savo filmuose režisierius kaskart sugrįždavo prie bandymo suprasti tėvą, save patį. Atsakymų ieškota ir religijoje. Režisierius pripažįsta, kad visą gyvenimą filmus kūrė mėgindamas tokiu būdu išsivaduoti nuo jį slegiančių įsisenėjusių nuoskaudų.
Filmas „Déjà vu“, kuriame girdime ramų užkadrinį Carlseno balsą, galime pamatyti ankstesnių filmų fragmentus yra dar vienas režisieriaus mėginimas į gyvenimą ir save pažiūrėti iš naujo. (N-16)
Bilietus galite įsigyti
http://www.tiketa.lt/kinas