Filmo autorius pasakoja apie savo draugystę su Samiru Peteriu, kadaise garsiu Irako pianistu. Praėjus devyniems mėnesiams po Sadamo Huseino nuvertimo Samiras groja pianinu saujelei užsieniečių, apsistojusių prabangiame viešbutyje Bagdado centre. Po darbo pianistui saugiau likti nakvoti viešbučio rūsyje nei grįžti namo.