„1942 metais užėjus vokiečiams, būdama 25 metų amžiaus, mano močiutė buvo priversta palikti savo gimtąjį kaimą Rusijoje. Praėjus 36 metams, kai aš buvau vos dešimties metų vaikas, ji mirė Prancūzijoje. Ne itin gerai ją pažinojau, todėl praėjus 65 metams nusprendžiau nuvykti į Rusiją, kad užpildyčiau tą manyje tūnančią tuštumą. Norėjau prisiliesti prie tų garsų ir vaizdų, kurie kadaise priklausė jai, surasti tai, ką ji galėjo palikti, tai, kas buvo nepažįstama ir vis tiek priklausė man. Žvelgdamas atgal, suprantu, kad tuomet nesupratau savo paties praeities.“ (Jérome Amimer)
Filmą pristatys režisierius