Filme vaizduojama sovietinė visuomenė bei pasakojamos to laiko jaunų žmonių gyvenimo istorijos: jų konfliktai su tėvais, mokytojų tuštybė ir baimė, jog gyvenimas tėra beprasmybė. Jaunas šio filmo režisierius žvelgia į jam pačiam nesvetimą bendraamžių gyvenimą – moksleiviai ieško sau vietos po saule, jauna mama nerimauja, kaip Černobylio katastrofa atsilieps jos dukrelės sveikatai, jaunuolis atsiverčia į Krišnos tikėjimą, o štai „prarastoji karta“ grįžta iš Afganistano karo. Pasirodęs Sovietų Sąjungoje šis filmas tapo sensacija, jį pamatė dešimtys milijonų žmonių.