Grupė universiteto studentų leidžia vasaros atostogas lingvistikos stovykloje. Vienas stovyklos vadovų – jaunas ir sąžiningas asistentas Jaroslavas, betarpiškai bendraujantis su studentais. Priešingybė jo liberalumui – docentas Jokūbas, neslepiantis savo prisitaikėliškumo ir konformizmo. Įtampa auga ir pasiekia viršūnę, kai Jaroslavas leidžia konkurse dalyvauti studentui Račekui iš Torūnės mokyklos, prieš kurią nusistatęs prorektorius. Nors Račeko darbas priimamas entuziastingai, tačiau pagrindinį prizą žiuri paskiria vidutiniškam darbui.
Vienas iš svarbiausių moralinio nerimo kino pavyzdžių, kritikuojantis tuo metu inteligentų tarpe įsigalėjusį konformizmą.