Jaunikis ant balto žirgo

Gražuolis mergišius kapitonas Nevilis kartu su Napoleono armija išjoja kariauti į Austriją. Sužadėtinei Polinai pažada greitai grįžti ir… kasdien rašyti ilgus laiškus. Mergina jau akis pražiūrėjo, o laiškų kaip nėr, taip nėr. Matydama iš liūdesio džiūstančią seserį, Elizabet imasi rašyti laiškus kapitono Nevilio vardu. Ji kuria istorijas apie didvyriškus pasiekimus mūšio lauke, o galiausiai „nužudo“ kapitoną kaip tikrą didvyrį. Kai jau visi Nevilį aprauda, kariškis sugrįžta – gyvas, žavus ir ne mažiau iškalbingas. (N-13)