Amarcord

Nežinia iš kur, nežinia kokios kilmės, atskrido į pajūrio miestelį, už kurio atpažįstamas gimtasis režisieriaus Riminis, pūkas – plaikstosi gatvėmis it linksmas sniegelis, džiugina jį gaudančius vaikus ir vaikiškos sielos suaugusius. Tai pavasario ženklas: ir baltas molas atrodo šventiškai nupraustas saulės ir vėjo. O jeigu pavasaris – reikia pagal seną liaudišką tradiciją sudeginti Žiemą <…>. Prie laužo susirinks visi visi miestelio gyventojai, ir nors jie kartais ir pykstasi tarpusavyje, čia atrodys didžiule darnia šeima, tiesiog pakvaišusia iš bendro naivaus džiaugsmo.
„Amarcord“ (gimtuoju autoriaus dialektu tai apytikriai reikškia „Aš prisimenu“) <…> personažams ir jo žiūrovams atrodo, kad laimė niekada nepraeis, kad visi šie kupini keistybių žmogeliai gyvens amžinai, o toks tikėjimas įkvepia norą gyventi ir tau. Juk filmas prasideda ir baigiasi tuo lengvučiu pūku, kuris, tarsi daugtaškis, teikia užuominą į amžiną kartojimą.
SAULIUS MACAITIS (iš knygos „Šimtas žymiųjų pasaulio filmų“)

Bilietus galite  įsigyti
http://www.tiketa.lt/kinas